- nupaistėti
- nupáistėti žr. 1 nupaistyti 1: Tu kartais niekus nupáisti Vr. \ paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išpaistėti — tr. 1. išplepėti kitiems: Jam nereikia to sakyt, jis galia išpaistėt Antš. 2. paistant, sapaliojant pasakyti, išpranašauti: Žmonės kartais išpaista teisybę Antš. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; sup … Dictionary of the Lithuanian Language
paistelėti — paistelėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. truputį nupaistėti: Paistelėjo (niekus nukalbėjo, suklydo) jau čia susiedas Skp. 2. menk. kalbėti, skelbti: Nelabai seniai mokslininkai ėmė paistelėti ir apie 9 tą pajautą, vadinamą temperatūros pajauta… … Dictionary of the Lithuanian Language
papaistėti — žr. 1 papaistyti: Ir papaista, būdavo, niekus, ale nesijuokdavo iš jos Kp. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pripaistėti — žr. 1 pripaistyti: Kas bus – pasakysi, o ko nėra – pripaistėsi J.Balt. Boba pripaistės ko, tai šaukia marčią, klausinėja Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language
supaistėti — tr. susapalioti: Tu per miegus kažin ką supaistėjai (neaiškiai sukalbėjai) Slm. paistėti; išpaistėti; nupaistėti; papaistėti; pripaistėti; supaistėti … Dictionary of the Lithuanian Language